Lietuvos sportininkai kuria asociaciją: nori savo žodžio sporto valdyme

2017-ieji baigiasi ir Lietuvos sporto pasaulis skaičiuoja per šiuos metus iškovotus medalius, iškilusius talentus ar į elitą vėl sugrįžusius atletus, tačiau pačius sportininkus labiau kausto nerimas dėl ateities. Nuo Naujųjų metų naikinamas Lietuvos olimpinis sporto centras, todėl atsakomybę už sportininkų rengimą privalės perimti pakankami laiko pasirengti tam neturėjusios sporto federacijos. Šioje situacijoje sportininkų nuomonės niekas net nepaklausė.

Apskritai, sportininko sąvoka kaip atskiras vienetas neegzistuoja Lietuvos sporto įstatyme. Problemų integruojantis į visuomenę turi ir profesionalias karjeras nutarę baigti sportininkai.

Dėl susidariusios sudėtingos situacijos, kai sportininkai nuogąstauja dėl ateities, o pagrindinės sporto institucijos ne visada išklauso sportininkų balsą, iniciatyvūs Lietuvos atletai buriasi į Nacionalinę sportininkų asociaciją. Vieni iš pagrindinių asociacijos tikslų – suvienyti įvairių sporto šakų atstovus, ginti jų teises ir atstovauti sportininkų interesams, siekti skaidrios šalies sporto institucijų veiklos.

„Manau, kad panaši organizacija, kaip Nacionalinė sportininkų asociacija, turėjo būti įkurta jau seniau. Kažkas juk turi atstovauti sportininkams ir jais rūpintis. Tikiuosi, kad greitu metu būsime pripažinti kitų sporto organizacijų ir galėsime sėkmingai bendradarbiauti bei siekti užsibrėžtų tikslų“, – apie idėją kurti Nacionalinę sportininkų asociaciją sakė vienas labiausiai tituluotų Lietuvos penkiakovininkų Justinas Kinderis. Jis tapo laikinuoju asociacijos prezidentu ir neatmeta galimybės, kad šiose pareigose liks ilgesnį laiką.

Nacionalinės sportininkų asociacijos kūrimą palaiko daugelis žymiausių Lietuvos sportininkų – tarp organizacijos steigėjų yra pasaulio čempionas J. Kinderis, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė. Prie komandos jungiasi parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius, olimpiniai prizininkai Saulius Riteris (Ritter) ir Aurimas Lankas, pasaulio čempionas Martynas Džiaugys, kitų sporto šakų atstovai. Asociacija siekia, kad ateityje kiekviena sporto šaka turėtų savo atstovus šioje naujoje organizacijoje.

„Nuo šiol stengsimės, kad mus daugiau išgirstų, vyktų kažkoks dialogas, kad mes galėtume sau atstovauti ir siekti savo tikslų. Svarbiausia, kad viskas vyktų skaidriai“, – sakė penkiakovininkė L. Asadauskaitė. Dziudo atstovas Marius Paškevičius pabrėžė, kad asociacijos veikla sportininkams bus naudinga dėl savo idėjos. Jokių materialų resursų asociacija neturi ir jais vilioti sportininkų neketina.

„Mes tai darome ne dėl asmeninių siekių, bet dėl sportininkų įvaizdžio keitimo. Iki šiol mūsų nuomonės net niekas neklausė, nes mes visi būdavome po vieną. Dabar asociacija galės išgryninti mūsų bendrą nuomonę ir ją pateikti tiek sporto institucijoms, tiek žiniasklaidai. Jokių pinigų mes neturime ir tai nėra mūsų tikslas“, – kalbėjo M. Paškevičius.

Vienas pirmųjų naujos asociacijos darbų – susitikimai su Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovais. Bus siekiama, kad sportininkai galėtų dalyvauti šioms organizacijoms priimant sprendimus.

„Mums dar reikia prieiti iki bendros vizijos. Reikia įtikinti sportininkus, kad ši asociacija reikalinga, bet bent jau kol kas jie mus palaiko. Dar negalime kažko jiems pasiūlyti, bet norime sukurti branduolį, kuris dirbtų tam, kad mūsų balsas atsirastų tam tikrose organizacijose“, – kalbėjo ėjikė B. Virbalytė.

Tituluoti Lietuvos sportininkai mato, kad KKSD ir LTOK pozicijos dėl Lietuvos sporto ateities dažnai išsiskiria ir šios dvi organizacijos pastaraisiais metais susipriešino. „Galbūt mes būsime ta grandis, kuri padės LTOK ir KKSD susitaikyti. Labai to norėtume“, – sakė J. Kinderis.

„Turi būti bendradarbiavimas tarp visų sporto organizacijų ir sportininkų. Tam ir yra ši asociacija, kad visi sportininkai žinotų, kas ir kur vyksta, kokios yra teisės. Norime aiškiai žinoti, kas vyksta, o ne laukti kažkur aplinkui ir žiūrėti, kas bus. Mes turime būti kaip vienas kumštis. Šiuo metu mes esame tarsi nublokšti ir visi sprendimai priimami be mūsų nuomonės“, – pridūrė L. Asadauskaitė.

Kita svarbi tema – sporto federacijų darbas. Dėl netobulos sporto finansavimo sistemos bei daugybės kriterijų, sporto federacijos dažniau kovoja ne dėl sporto populiarinimo, o dėl didesnio kąsnio iš valstybės.

„Rezultatai nemaža dalimi priklauso ir nuo federacijų darbo. Norėtume ten šiek tiek įsiterpti ir turėti kažkokią kontrolę – galimybę pareikšti savo nuomonę. Tikimės turėti savo atstovą federacijose, nes dabar daugumos sporto federacijų valdyboje nėra sportininkų. Po sporto reformos federacijoms atiteks dar daugiau atsakomybės, todėl sportininkai turi žinoti, dėl ko kovoja“, – kalbėjo J. Kinderis.

„Kai kurios federacijos dirba pakankamai atvirai, bet su nemažai jų yra problemų. Jų kontrolė yra minimali, o dabar joms suteikta dar daugiau valdžios, o tai kai kuriems sportininkams sukelia baimę. Tikimės, kad mes galėsime pasakyti savo žodį, galbūt įvesti papildomus kriterijus. Svarbiausia, kad būtų skaidrumas, kad niekas nebūtų slepiama nuo sportininkų“, – teigė M. Paškevičius.

Svarstoma, kad Nacionalinės sportininkų asociacijos nariai galėtų dalyvauti skirtingų federacijų veiklose, dalintis patarimais ar pasisemti geromis idėjomis. „Galėtų pačios federacijos dalintis gerojo valdymo praktika. Jos yra labai uždaros ir kovoja dėl didesnio kąsnio. Mūsų asociacijos nariai galėtų federacijas sujungti ir skatinti dirbti viso sporto labui. Mes, sportininkai, labai džiaugiamės vieni kitų laimėjimais, o federacijos aršiai kovoja tarpusavyje“, – pabrėžė B. Virbalytė.

https://sportas.lrytas.lt/startai/2017/12/20/news/lietuvos-sportininkai-kuria-asociacija-nori-savo-zodzio-sporto-valdyme-3956967/

2 thoughts on “Lietuvos sportininkai kuria asociaciją: nori savo žodžio sporto valdyme

Komentuoti: Tomas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *